Sveikas Dovydai,
Man malonu, kad tau gyvenimas sekasi gerai, nors tavo vaikyste buvo ne tokia kokia galejo buti - tavo tevai pastoviai pykdavosi ir tau tai labai nepatikdavo, bet dabar jau viskas gerai, tau suaugusiojo gyvenimas sekasi geriau, ar pameni savo vaikyste? Turbut nelabai tau malonu ja prisiminti, ar pameni savo klasiokus, draugus, ar buvai su jais susitikes? Tu dabar - 2013 metu birzelio menesio 25 diena sedi prie kompiuterio ir rasai sau si laiska, turi tu gausi po daugelio metu ir galvosi - kas cia yra? ar as tikrai sita laiska rasiau? Taip tu ji rasai ir tikiuosi to nepamirsi, bandau speti kad turi puiku darba ir gal gyveni uzsienyje, o gal gimtojoje Lietuvoje, kad ir kur gyventum tau yra smagu, savaime aisku... Svarbiausia yra gyventi, ir gyventi ne siaip, o del kazko, nes kitaip gyvenimas butu pakankamai liudnas, nes nezinotum , del ko gyveni... Bet tu bent jau dabar - kai tau beveik penkiolika metu - gyveni del savo tevu, draugu, artimuju. Ne visus artimuosius tu megsti, ne visiem tu esi geras, ne visi yra taip pat ir tau geri... Na tarkim kad ir tavo tevas - jis nevisada buvo tau geras - o tiksliai tariant - labai retai buvo tau geras - daznai tave skriausdavo, bausdavo, vienintele mama tave apgindavo ir mylejo labiausiai, mociute taip pat buvo tau gera, taigi pagrinde, galima sakyti tu gyveni del 4 zmoniu - mamos, mociutes, ir dvieju geru draugu - Dziugo Rudmicko ir Luko Baginsko - ar buvai su jais susitikes? kada paskutini karta? Kai gausi si laiska po daugelio metu, neisizeisk jei artimuju kai kuriu busi netekes, ir prisimink, kad kazkam pasaulyje tu vis dar esi reikalingas ir taves kazkuriam pasaulio kampely kazkas pasiilgo - gal draugas, o gal tau artimas zmogus, as nezinau kaip ir minejau, man tik beveik 15 - as i ateiti matyti negaliu, galiu tik speti, gal tau seksis gerai, o gal nelabai, na bet kaip tavo Piktasis Tevas sakydavo - reikia mastyti pozityviai...Sakydavo, bet pats to nedarydavo.